Tad sekmadienio popietę kaip prisėdau, taip baigiau tik vakare. Po pietų miegelio prisijungė ir Ugnytė.
Jai labiausiai patiko verti karoliukus, kas iš tiesų per žaidimą atrodo tokį nekaltą labai laviną smulkiąją motoriką.
Mūsų miegamasis vakar atrodė taip, kol neturiu savo kampo kur nereiktų išsikrauti ir susktrauti, dirbame taip:
Kol kiti gaminiai džiūsta ar laukia paskutinių štrichų, vieną užbaigiau.
Ir šiandien jau Ugnytė pasipuošusi iškeliavo į Sodelį :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą