Šį filmą žiūrėjau per kelis prisėdimus. Kažkaip sukėlė įvairių minčių ir emocijų. Juk iš tiesų reta šeimų, kur sėsdami prie Kūčių stalo, neturėtų savo paslapčių, minčių, emocijų, nutylėjimų, nepasakytų žodžių. Kiekvienas net ir tokią sakralumą nešančią šventę, kuomet turime pačią tą progą atsiprašyti, pasisakyti, apsikabinti, nutylime, nuryjame, šypsomės, elgiamės pagal etiketą, nes taip turi būti, tokios tradicijos. O kas jeigu išdrystume? A?
http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/14718/#c
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą